Renginiai ir parodos » Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

2023 metai

Rugsėjo 7 d. Tuskulėnų rimties parke vyko saulėgrąžų skynimo akcija.
Susirinkusiesiems liaudies ir partizanų dainas lietuvių bei ukrainiečių kalbomis atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė" ir Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choro vyrai. Maldai už Ukrainą ir jos laisvę pakvietė Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje šiuo metu dirbantis kunigas iš Ukrainos Otče Mikola. Tylos minute pagerbti žuvusieji Ukrainos kare.
Susirinkusieji išgirdo jautrią Andželikos Medvedevos gyvenimo istoriją. Prasidėjus karui Ukrainoje, ji turėjo palikti savo šalį, neteko savo artimųjų ir namų.
Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojai patarėjas dr. Viktoras Hamotskyi ir trečioji sekretorė Olena Kuzmechuk, Kovo 11-osios Akto Nepriklausomybės signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, Vilniaus ukrainiečių bendrijos vadovė Natalija Šertvytienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, sostinės gyventojai ir kiti garbūs svečiai.
Palaikymą kovojančiai Ukrainai išreiškė ir dalyvavę ir tam skirtame piešinių konkurse mokiniai. Pirmą vietą pelnė Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos mokinio Augusto Šato piešinys. Iškilmingo renginio metu jo piešinys buvo padovanotas Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojams.
Jau antrus metus iš eilės Tuskulėnų rimties parke vyksta simbolinė saulėgrąžų sėjos ir skynimo akcija. Tai simbolinis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų paramos Ukrainai renginys, kurio pagrindinė mintis ir žinia – tikėjimas Ukrainos pergale.

2023 m. rugsėjo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje atidaryta paroda „Kryžiaus kelio stotys“, kuriame dalyvavo parodos autorius architektas, dailininkas Kęstutis Indriūnas, kultūrologas Vytautas Balčiūnas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Parodos išskirtinumą lemia tai, kad jos autoriai yra du: pirmasis, savamokslis skulptorius Rimantas Idzelis, prieš 30 metų užbaigęs kone aštuonerius metus trukusį darbą – viso Kryžiaus kelio skulptūras, o antrasis – profesionalus architektas Kęstutis Indriūnas, sumanęs stacijas prikelti antram gyvenimui ir nutapęs jas drobėje. Šiam tikslui menininkas nutraukė profesionalią veiklą, kaip jis pasakoja, pasiėmė išankstinę pensiją ir vienerius metus nuo ryto iki vakaro – visą 8 darbo valandų dieną – tapė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pažadėjo atrasti vietą paveikslams Tuskulėnų memoriale, kai paroda pasieks savo tikslą ir baigs kelionę po Lietuvą.

Rugpjūčio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko žurnalistės Rūtos Sinkevičienės ir operatoriaus ir montažo režisieriaus Tomo Medekšos dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ pristatymas ir peržiūra. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusių partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui 100-ųjų gimimo metinių proga.
Renginyje dalyvavo Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, Antano Lukšos giminės ir artimieji iš Kauno, Vilniaus, Alytaus, Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Prienų krašto muziejaus darbuotojai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir kiti garbūs svečiai.
Pristatymo metu buvo perskaitytas Antano Lukšos dukros Dalios Lukšaitės-Maciukevičienės atsiųstas sveikinimo laiškas.
Susirinkusieji į filmo premjerą turėjo galimybę susipažinti su LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta edukacine-kilnojama paroda „Laikom frontą“. Ji skirta žymaus partizano Antano Lukšos gimimo 100-ųjų metinių proga.

Rugpjūčio 23 d. minint Baltijos kelio (Juodojo kaspino) dieną ir Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti kvietėme nemokamai aplankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Taip pat lankytojams buvo atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas.
Šią dieną vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kartu su Sibiro atminties muziejumi (Balstogė, Lenkija) pirmą kartą Vilniuje organizuotas dviračių turas „Atminties takas“, kurio viena iš programos dalių buvo Tuskulėnų dvaro kieme eksponuojamos Tuskulėnų memorialo darbuotojų parengtos parodos apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje „Tariama vyriškumo mokykla“ atidarymas.

Fotografijų autorė Enrika Čepulienė

Rugpjūčio 23 d. Tuskulėnų dvaro kieme vyko Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojų parengtos parodos apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje „Tariama vyriškumo mokykla“ atidarymas.
2022 m. vasario 24 d. imperialistinė Rusija, užpuolusi suverenią valstybę, tęsia kažkada pradėtą ukrainiečių naikinimą. Tautoms, nesiruošiančioms nusilenkti Kremliaus šovinistų brukamai vergystei, žadama surengti dar baisesnę būtį. Maskvos agresija apvertė pasaulį aukštyn kojomis, sulaužydama tariamos pusiausvyros supratimo standartus. Bandydama apsisaugoti, civilizacija brėžia naujas politines kryptis, praeityje ieškodama išminties ir tvirtybės.
Istorija kartojasi sukdama ratus. Antrajame pasauliniame kare, slopindama partizaninį karą Ukrainoje ir Lietuvoje, ta pati kariuomenė vykdė užkariautų tautų terorą ir genocidą. Penkiasdešimt metų trukusi okupacija Lietuvos šeimoms primetė prievartinę vyrų karo tarnybą. Slegianti rekrutavimo SSRS kariuomenėje patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Būtina tai patirti, permąstyti, kad pajėgtume atsikratyti okupantų primestų vertinimo klišių, kad galėtume jaustis laisvi savo Tėvynėje.
Atidarymo dalyviai turėjo progą tai prisiminti susipažįstant su paroda „Tariama vyriškumo mokykla“.

Fotografijų autorė Enrika Čepulienė

Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio (Juodojo kaspino) dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Sibiro atminties muziejumi (Balstogė, Lenkija) pirmą kartą Vilniuje surengė dviračių turą „Atminties takas“, kuriuo atidarė dvi naujas parodas.
Renginyje 2023 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo laisvės kovų ir okupacinių karų istorinės atminties misiją vykdantys užsienio muziejų vadovai: Gdansko II Pasaulinio karo muziejaus direktorius prof. Grzegorz Berendt, Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba, Estijos istorinės atminties instituto valdybos narys Martin Andreller ir Balstogės Sibiro atminties muziejaus direktorius prof. hab. dr. Wojciech Śleszyński, kiti muziejininkai.
Svečiai atvyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, kur atidaryta tarptautinė paroda „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio: teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“.
Dviratininkų kolona, pasipuošusi tautine ar organizacine simbolika, nuo buvusio KGB kalėjimo pajudėjo link buvusio Lukiškių kalėjimo ir akciją baigė Tuskulėnų memoriale, kur buvo supažindinti su Tuskulėnų rimties parko istorija bei Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojų parengta paroda apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje „Tariama vyriškumo mokykla“. Vėliau koplyčioje-kolumbariume dalyviai pagerbė laisvės kovų aukas.

Fotografijų autorė Enrika Čepulienė

Liepos 21 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje – Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – vyko LGGRTC ir všį. „Strateginių iniciatyvų centras“ organizuotas reprezentacinis renginys, kurio metu žinomi kultūros, sporto, pramogų, meno, mokslo atstovai buvo supažindinti su Tuskulėnų memorialo muziejinėmis ekspozicijomis „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
Renginio pradžioje svečiams pristatytas dokumentinis filmas, paaiškinantis, kokios istorinės aplinkybės lėmė homo sovieticus projekto realizaciją okupuotoje Lietuvoje. Pojūčių renginį vainikavo stilizuotos sovietinės vaišės Konferencijų salėje.

Liepos 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės tapybos darbų parodos „Lietuvos istorija drobėse“ atidarymas ir susitikimas su autore, kurio metu ji pristatė parodą ir savo kūrybos kelią.
„Nemažą kūrybinio laiko dalį skiriu didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. Lietuvos istorijos tapybai jaučiu neblėstantį poreikį ir matau tame didžiulę prasmę. Kas gali būti šventesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Tapyti Lietuvos žemę, seniai praėjusius istorinius įvykius ir jų veikėjus bei jų pergalingus mūšius, įprasminti baltiškus ir tautinius simbolius bei ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir Gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais. Iš didelės pagarbos ir meilės savajam kraštui gimė paveikslai „LDK I-jo Statuto priėmimas“, „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Lietuvos dienoraštis“, „Senąjį sodžių prisiminus“, „Kunigaikščiai“, „Žalgirio mūšis“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“, „Karalienė Morta“, „Barbora Radvilaitė“, „Kunigaikštienė Sofija Vytautaitė“ ir kiti. Esu nutapiusi per 40 paveikslų LDK istorijos tema“, – pasakojo autorė.

Liepos 3 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko partizaniniam pasipriešinimui skirtas minėjimas „Karas po karo. Lietuvos Laisvės kovų pradžia 1944 m. Pasipriešinimas antrajai sovietų okupacijai“. Jo metu mokslinius pranešimus skaitė ir diskusijoje apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį šalies gynyboje tada ir dabar dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėja Emilė Balodytė, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, Lietuvos skautijos Tarybos narys Vytautas Beniušis, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė, karo istorikas prof. Valdas Rakutis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, Všį „Strateginių iniciatyvų centras“ direktorius Alkas Paltarokas.
Renginį iškilmingai pradėjo folkloro grupės „Ugniavijas“ vyrai, atlikdami Laisvės kovų dainas. Lauke buvo eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejaus deaktyvuoti ginklai, kuriuos naudojo rezistentai.

Birželio 29 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume antrą kartą buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. balandžio–birželio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Šv. Mišios Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume aukojamos kiekvieno metų ketvirčio paskutinį ketvirtadienį, 17 val.

Birželio 28 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko 1941 m. birželio sukilimo minėjimas. Jame dalyvavo ir pranešimus skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis, visuomenininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus 1003-iosios kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas.
Istorinės atminties renginį savo buvimu pagerbė pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Prieš renginį buvo galima susipažinti su eksponuojama Sakalo Gorodeckio paroda „Birželio sukilimas Vilniuje“. Pasak jos rengėjų, ši paroda – Vilniaus Užupio bendruomenės nuo 2019 m. įgyvendinamo projekto „1941 m. birželio sukilimo kovų vietų istorinis įamžinimas Vilniuje“ rezultatas. Rinkdami istorinius duomenis, projekto autoriai nustatė daug įdomių faktų, kurie nebuvo viešinami ar net žinomi. Po truputį tai, kas rasta Vilniuje ir jo apylinkėse, sukaupta istorinė medžiaga pradėta pristatyti iliustruotuose stenduose, kartu pateikiant glaustą, istorikų patikrintą informaciją.

Birželio 14 d. buvo minima Gedulo ir vilties diena, birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido diena. Jų metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje – Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – vyko atvirų durų dienos. Lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, taip pat koplyčią-kolumbariumą ir joje eksponuojamą Audriaus Plioplio šviesos skulptūrų parodą „Sibiro sielos“.

Birželio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume vyko prof. dr. Audriaus Plioplio šviesos skulptūrų parodos „Sibiro sielos“ atidarymas ir susitikimas su autoriumi.
Parodos atidaryme dalyvavęs LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius padėkojo prof. dr. A. Pliopliui už unikalią parodą ir prasmingą bendrystę su mūsų Centru.
Prof. dr. Audrius Plioplys gimė ir užaugo Kanadoje, Toronte, vėliau persikėlė į JAV. Baigęs medicinos studijas Čikagoje jis dirbo ne tik ligoninėse, specializavosi neurologijoje, bet ir pradėjo kurti savo neįprastus paveikslus, kurių pagrindu tapo neurologinių smegenų impulsų nuotraukos.
2011 m. A. Plioplys organizavo projektą „Viltis ir dvasia“, kuris buvo skirtas paminėti trėmimo iš Baltijos šalių į Sibirą 70-metį ir šių žiaurumų aukas. Keturi autoriaus giminaičiai mirė per NKVD tardymus, aštuoni buvo ištremti į Sibirą. Pagrindinis projekto tikslas – informuoti visuomenę apie šiuos įvykius ir apie 20 milijonų nekaltų žmonių žūtį.
Autoriaus pastangų dėka buvo surinkta ir išsaugota daugiau kaip 400 laiškų ir nuotraukų, atsiųstų iš Sibiro į JAV, kurie buvo rasti ir išgelbėti nuo užmaršties. Šių laiškų turinys ir fotografijos atskleidė tragiškus Sibire atsidūrusių šeimų likimus. Iš šio projekto gimė ir šviesos skulptūrų ciklas „Sibiro sielos“.

Birželio 3–4 d. Tuskulėnų memoriale vyko kompozitorės Annos Korsun kūrinio „Spettri“, kurį atliko violončelių ansamblis „Cello Club“, pasaulinė premjera. Tai specialaus Vilniaus 700 metų jubiliejui skirto renginių ciklo „Muzika Vilniui“, kurio metu 7 pasaulyje pripažinti kompozitoriai kūrė specialiai Vilniaus sukakčiai skirtus kūrinius pasirinktoms sostinės vietoms, dalis. Viena iš projekto dalyvių, Anna Korsun, savo kūriniui pasirinko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą.
Renginio metu koplyčioje-kolumbariume įvyko penki koncertai, prieš kuriuos visiems lankytojams Tuskulėnų memorialo gidai vedė ekskursijas, supažindindami su Tuskulėnų rimties parko istorija. Šeštadienio popietę Konferencijų salėje vyko susitikimas ir pokalbis su autore.
Annos Korsun kūrinys „Spettri“ – dovana miestui ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniam kompleksui. Jo įrašą dar ne kartą bus galima išgirsti Tuskulėnuose.

Gegužės 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko LGGRTC ir Všį Strateginių iniciatyvų centras organizuota konferencija „Ukrainos sukilėlių armija (UPA) – pasipriešinimas sovietų okupacijai“. Jos metu pranešimus skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėja Emilė Balodytė, Prof. Algis Vyšniūnas, Spec. operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir VšĮ „Strateginių iniciatyvų centras“ direktorius Alkas Paltarokas. Nuotoliu iš Ukrainos dalyvavo Ivano Farnkivsko apskrities Laisvės kovų muziejaus direktorius Jaroslav Krtečuk ir filosofijos mokslų kandidatas, šiuo metu Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ puolimo brigados seržantas doc. Vladyslav Dutchak.
Per konferenciją buvo atidaryta Lvivo istorijos muziejaus kilnojamoji paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“, o Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai demonstravo ir pristatinėjo partizaninio karo ginklus.

Gegužės 19 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko LGGRTC kartu su partneriais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija organizuoto nacionalinio moksleivių kūrybos darbų konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų ir jų mokytojų apdovanojimų renginys.
Renginio metu kalbėjo, dalyvius sveikino, jiems padėkas ir dovanas teikė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Giedrius Mackevičius, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus vadovas Paulius Bakanas, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Jokimaitis ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Gausiai susirinkusiems dalyviams muzikinius kūrinius atliko Vytauto Didžiojo Švietimo akademijos Muzikos pedagogikos studentai Orinta Šlušnytė, Andrius Ivanov, koncertmeisterė Emilija Topichaitė.

Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos, taip pat konferencijų salėje eksponuojamą tapybos parodą „Mariupolis – nepalaužtas“.

Gegužės 17 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje įvyko karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį.

Gegužės 13–14 d. vyko nuo 2015-ųjų organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms. Ne pirmus metus vienas iš atveriamų objektų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas, kur perlaidotos sovietinių represijų aukos. Šių dienų metu gidai-savanoriai vedė ekskursijas vilniečiams ir miesto svečiams, kuriose juos supažindino ne tik su pastato architektūra, bet ir su visa Tuskulėnų parko istorija.

Gegužės 13 d. vyko akcija „Europos muziejų naktis“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinys – Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.
Programos metu lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, tapybos parodą „Mariupolis – nepalaužtas“ ir koplyčią-kolumbariumą. Šeimos ir pavieniai lankytojai dalyvavo edukaciniame-orientaciniame žaidime „Atrask Tuskulėnų dvaro lobį!“ bei kultūrinės edukacijos renginyje „Žaidimai dvaruose“. Jaukią atmosferą parke sukūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros studentų koncertas, o vėlyviausieji memorialo svečiai išsamiau su Tuskulėnų istorija susipažino naktinės ekskursijos metu.

Gegužės 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Jurgio Usinavičiaus knygos „Vėjas“ pristatymas. Jame dalyvavo pats knygos autorius, pernai atšventęs garbingą jubiliejų, bei LGGRTC Leidybos skyriaus vedėja Laimutė Grikinienė.
Jurgio Usinavičiaus atsiminimų knyga „Vėjas“ – tai pirmoji autoriaus atsiminimų knyga, kurią 2021 m. pabaigoje išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius.

Gegužės 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko vyskupo Jono Kaunecko atsiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas – vienas ryškiausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjas, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, ilgus metus persekiotas, tačiau taip ir nenugalėtas sovietinių struktūrų. Atsiminimų knygoje vyskupas vaizdingai pasakoja apie savo gyvenimo etapus, gilų pėdsaką palikusius žmones, antisovietinę ir ganytojišką veiklą, vyskupystę ir šiuolaikinę Lietuvą.
Garbų svečią pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Renginį moderavo dr. Vytautas Sinica.

Balandžio 26 d. Tuskulėnų rimties parko memorialo Konferencijų salėje vyko Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmo „Poetas“ peržiūra ir susitikimas su autoriais.
Vaidybinis filmas „Poetas“ – tai istorija apie tai, kaip už antisovietinę literatūrą išmestas iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos, gabus poetas Kostas priverčiamas bendradarbiauti su sovietų saugumo struktūromis. Filmas, paremtas Kosto Kubilinsko ir kitomis biografinėmis pokario asmenybių istorijomis, buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu Taline vykusiame kino festivalyje „Juodosios naktys“.

Balandžio 23 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse antrą kartą vyko Ukrainos palaikymui skirtas renginys – saulėgrąžų sėjimas. Šiandienos kontekste saulėgrąžos – ne tik geltonos vasaros gėlės, bet ir neoficialus Ukrainos valstybės simbolis, primenantis apie žmonių kovą už laisvę.
Balandžio 23-ąją minimos Jurginės – šv. Jurgio diena. Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globėjas, karys, anot legendos nukovęs slibiną ir išlaisvinęs karalaitę. Tai gėrio pergalės prieš blogį simbolis. Simboliška, kad būtent šią dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kuris mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai, kartu su Žirmūnų bendruomene, nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais ir kitais Memorialo lankytojais sėjome saulėgrąžas.
Šventėje dalyvavo LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas, LR krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko patarėja Kamilė Šeraitė, Ukrainos ambasados Lietuvoje ir ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atstovai. Susirinkusiesiems Lietuvos partizanų ir ukrainiečių dainas atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė".

Balandžio 19 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko 1941 m. Birželio sukilimo Vilniaus štabo vieno vadovų, Vilniaus komiteto pirmininko, išeivijos visuomenės veikėjo, teisininko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano, prof. Stasio Žakevičiaus-Žymanto 115-ųjų gimimo ir 50-ųjų mirties metinių minėjimas. Jo metu surengta mokslinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė Vidmantas Valiušaitis, Sakalas Gorodeckis, prof. dr. Valdas Rakutis, dr. Kostas Ivanauskas.
Taip pat renginyje dalyvavo pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Laisvės premijos laureatas prof. Vytautas Landsbergis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanė prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, LGGRTC darbuotojai, Lietuvos šaulių sąjungos 10 rinktinės Vilniaus šaulių (1003) kuopos šauliai, Vilniaus universiteto studentai ir Birželio sukilimo kolegijos nariai.

Balandžio 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, architektas, architektūros paveldo specialistas, Vilniaus dailės akademijos lektorius dr. Marius Daraškevičius skaitė paskaitą „Velykos dvaruose“. Jos metu visi susirinkusieji išgirdo gausybę įdomių istorijų iš dvariškių gyvenimo ir susipažino su šimtametėmis šv. Velykų tradicijomis Lietuvos dvaruose, kuriuose, anot lektoriaus, intensyvus gyvenimas virė ne tik per šventes, bet visus metus.

Kovo 30 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume pirmą kartą buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kartu su partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaičiu, Vilniaus universiteto kapelionu kunigu Gintaru Vitkumi SJ ir kitais kunigais. Giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Kankinių pavardes skaitė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Padėkos žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Kovo 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, ilgametė Štuthofo muziejaus Sopote Mokslo skyriaus vedėja prof. Elžbieta Grot (Lenkija), Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Regina Laukaitytė bei Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Vitalijus Kodis.

Taip pat renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos partizano plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, VU akademinės bendruomenės kapelionas Gintaras Vitkus SJ, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas Vytautas Zabielskas, LGGRTC darbuotojai ir kiti garbūs svečiai.

Konferencijos-minėjimo metu buvo atidaryta LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“, kurią pristatė LGGRTC muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė.

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą „Į Laisvę. 1988–1991“, šešioliktojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ parodą bei koplyčią-kolumbariumą. Konferencijų salėje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse visi norintieji galėjo pasiklausyti pasakojimo apie Sąjūdį ir Kovo 11-ąją bei pasigaminti Sąjūdžio ženklu dekoruotų suvenyrų.

Kovo 7 d. Tuskulėnų memoriale vyko Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Į Laisvę. 1988–1991“ pristatymas. Joje užfiksuotos įvairių renginių akimirkos, apimančios laikotarpį nuo Sąjūdžio pradžios iki visuotinį tarptautinį Lietuvos Respublikos pripažinimą ženklinusio mitingo 1991 m. rugsėjo 1-ąją.
Atidaryme dalyvavo parodos autorius Vytautas Daraškevičius, diplomatas, Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Petras Vaitiekūnas, žurnalistas, fotografas, spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir kiti garbūs svečiai. Susirinkusiesiems koncertavo vyrų ansamblis „Seni draugai“. Parodos autorius buvo pasveikintas ir ukrainiečių dainomis, ir posmais apie Tėvynę Lietuvą.

Vasario 22 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūra.

Filmas nušviečia 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvykius Kaune. Jame istorikai dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Valdas Rakutis ir dr. Simonas Jazavita pristato sukilimo pradžios būtinybę ir pobūdį, atskleidžia jo reikšmę Lietuvai, Vokietijai ir Sovietų Sąjungai. Autoriai pateikia informacijos apie kiekvieną iš 26 Kaune veikusių sukilėlių grupių, taip suteikdami galimybę susidaryti vaizdą apie sukilimo apimtį ir eigą šiame mieste.

Peržiūroje dalyvavo ir apie filmo svarbą ne tik Kauno, bet ir Lietuvos istorijoje kalbėjo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas prof. Vytautas Landsbergis, scenarijaus autorius ir režisierius prof. Aleksandras Vitkus, operatorius Antanas Zinkevičius ir Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus 1003-iosios kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas.

Vasario 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“. Renginyje dalyvavo kultūros filosofas, kritikas Vytautas Rubavičius, LGGRTC vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė ir knygos autorius, žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis. Renginį moderavo Dalius Stancikas.

Švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė visus į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, koplyčią-kolumbariumą, dailininko Juozo Galkaus darbų parodą „Lietuvos Vyčiai Heraldika“ ir šešioliktojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ parodą. Šeimos su mažaisiais lankytojais dalyvavo šventiniame rytmetyje „Apjuoskime erškėčių karūną“, kurio metu susipažino su tarpukario Lietuvos pasiekimais..

Vasario 15 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje buvo atidaryta dailininko Juozo Galkaus darbų paroda „Lietuvos Vyčiai Heraldika“. Joje eksponuojami per kelis dešimtmečius autoriaus sukurti įvairių Lietuvos miestų ir seniūnijų herbų bei Vyčių eskizai.
Į parodos atidarymą padėkoti dailininkui už ilgametį darbą atvyko jo kraštiečiai, Joniškio garbės piliečiai: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Sofija Jonaitytė, gamtos mokslų daktarė Giedrė Lastauskienė, Lietuvos radijo ir televizijos diktorius, žinomas skaitovas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė ir darbuotojos bei kiti garbūs svečiai. Gražius žodžius jaunystės mokslo draugui skyrė garsus Lietuvos fotomenininkas Rimantas Dichavičius.

Vasario 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Strateginių iniciatyvų centro organizuotas renginys, skirtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paminėjimui. Pranešimus tema „1949 m. vasario 16 d. deklaracijos istorinė reikšmė“ skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas ir advokatas Karolis Rugys.
Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalą.

Vasario 9 d. Tuskulėnų memorialo Dvaro kieme ir Konferencijų salėje vyko 16-ojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijų ratas“ parodų atidarymas ir pristatymas. Renginyje festivalį ir jo dalyvius pristatė festivalio vadovas fotografas, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis. Su savo fotopasakojimais supažindino festivalio dalyviai:

fotožurnalistas Benas Gerdžiūnas pristatė fotografijų ciklą ir multimedijos pasakojimą „Ukraina: pilkoji zona“;
fotografas Tadas Kazakevičius prasistatė eksponuojamą savo seriją „Pernykštis sniegas“, pasakojančią apie po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos okupantų vykdytas tremtis į tolimąjį Sibirą;
pagrindinio festivalio konkurso „Gyvenimo ratas“ nugalėtojas Mikkel Horlyck supažindino su savo 5 metus kurta serija „Paslaptingasis Jorgenas“, pasakojančia apie vieno žmogaus gyvenimo kovą su pasauliu ir pačiu savimi.

Vasario 8 d. Tuskulėnų memorialas kvietė į Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtą minėjimą, kurio metu vyko diskusija „Vasario 16-osios kelias: vakar, šiandien, rytoj“.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas prof. dr. Valdas Rakutis, kunigas Gintaras Vitkus SJ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus 1003-iosios kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas.
Pagerbiant Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume atgulusias sovietinių represijų aukas joje buvo padėtos gėlės.

Sausio 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas interaktyvus renginys šeimoms „Gedimino sapnas“. Renginio dalyviai žaidė viktoriną „Ką žinote apie Vilnių“, vėliau visi kartu rengė vaidinimą Gedimino sapno apie Geležinį vilką motyvais. Išradingiausieji ir aktyviausieji buvo apdovanoti Tuskulėnų memorialo dovanų kuponais.

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, kartu su visu pasauliu prisiminėme Holokausto aukas, liudytojus bei gelbėtojus. Tuskulėnų memorialas šią dieną atvėrė duris – lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Leonardo Surgailos fotografijų parodą „Niekieno žemė“, šešioliktojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ lauko parodą bei koplyčią-kolumbariumą.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jos išvakarėse Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas minėjimas, kuriame dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, architektas Tauras Budzys bei LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas.
Renginio metu Tauras Budzys pristatė savo inicijuotą projektą, kurio tikslas – specialiu ženklu pažymėti Pasaulio tautų teisuolio vardą gavusių žmonių antkapius, o Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas supažindino su LGGRTC vykdomu projektu „Holokausto vardai gyvi“, kuriuo siekiama pateikti Holokausto įvykių aplinkybes, įvardinti ir įamžinti Holokausto metais sunaikintų Lietuvos žydų piliečių ir bendruomenių atminimą.

Sausio 19 d. Tuskulėnų memoriale vyko vakaras, skirtas jėzuito, Telšių vyskupo emerito, Telšių miesto Garbės piliečio, 2021 m. Laisvės premijos laureato Jono Algimanto Borutos SJ (1944–2022) atminimui.
Renginyje dalyvavo ir atsiminimais dalinosi Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Gintaras Vitkus SJ, istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos katalikų akademijos akademikas doc. dr. Liudas Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė, mokslo draugas Saulius Norvaiša, kun. Antanas Saulaitis SJ, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, LGGRTC vyriausiasis istorikas doc. dr. Artūras Grickevičius.

Sausio 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko šeimų popietė „Atminimo medis“, skirta 1991 m. sausio 13-osios Laisvės gynėjams paminėti. Jos dalyviams buvo priminti tos nakties įvykiai ir žuvusiųjų biografijos, vėliau surengta viktorina žinioms patikrinti, kurios nugalėtojai buvo apdovanoti ekspozicijų „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ dovanų kuponais. Mažieji renginio dalyviai iš popieriaus gamino „atminimo medį“ – ąžuolą arba liepą – dedikuotą vienam iš pasirinktų Laisvės gynėjų.

Sausio 13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakutes.
Taip pat šios dienos metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Leonardo Surgailos fotografijų parodą „Niekieno žemė“, šešioliktojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ lauko parodą bei koplyčią-kolumbariumą.

Sausio 10 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė“ atidarymas. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, darytos Kaliningrado krašte 1988–1992 m. Renginyje dalyvavo JAV gyvenantis poetas, liuteronų kunigas Valdas Aušra, dailininkas, fotomenininkas, leidėjas Rimantas Dichavičius, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas dr. Algirdas Matulevičius, visuomenininkas, parodos iniciatorius Vilniuje Leonas Narbutis, Mažosios Lietuvos tyrėjas, žurnalistas, inžinierius, esperantininkas Vytautas Povilas Šilas, kultūros istorikas, dėstytojas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas doc. dr. Aurimas Švedas. Per nuotolį iš JAV prisijungė ir su renginio dalyviais bei gausiai susirinkusiais lankytojais bendravo parodos autorius Leonardas Surgaila.

Algis Regis interviu (youtube).

Renginio įrašą rasite čia:
https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=534024785338456
https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=1322689581635746

Parodą Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) galima apžiūrėti iki vasario 12 d.