Renginiai ir parodos
2024 metai
Liepos 4 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos autorius, ištraukas skaitė ir dainas atliko aktorius Gediminas Storpirštis. Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardinti juos karaliais? Kritiškai vertindamas istoriografiją ir remdamasis šaltiniais, Algimantas Bučys savo knygoje siekia išspręsti Lietuvos karalystės „bylą“.
Liepos 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje dailininkų Juozo ir Linos Kalinauskų, tėvo ir dukters, duetas kvietė švęsti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną atsimenant svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Pagrindinėje menininkų kūrybos linijoje – medaliuose – sudėti svarbiausi Lietuvos istoriniai laimėjimai, tokie kaip Žalgirio ir Oršos mūšiai, LDK valdovai, kertiniai įvykiai, svarbios sukaktys bei žymios asmenybės.
Tačiau, kaip žinia, Lietuvos istorija buvo ne vien rožėmis klota – būta ir labai skaudžių įvykių. Penkių drobių serija „Vilniaus Tvanas 1655“ primena apie tamsiausią Vilniaus istorijos tarpsnį, kai maskolių kariuomenė penkerius metus siaubė miestą, o dabar kaip kreivame veidrodyje tos makabriškos scenos atsikartoja Ukrainoje.
Birželio 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Palaimintajam Teofiliui Matulioniui (1873–1962) skirtas atminimo vakaras, kurio metu paskaitą „Ištvermingojo tikėjimo liudytojo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasiniai perlai“ skaitė T. Matulionio bylos vicepostulatorė, Birštono sakralinio muziejaus koordinatorė dr. Roma Zajančkauskienė. Taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatoriai kun. dr. Mindaugas Sabonis, kun. Mindaugas Grenda ir kun. Marius Talutis.
Birželio 27 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. balandžio–birželio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardes skaitė Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus 1003-osios kuopos šauliai.
Birželio 14–15 d. Lietuvoje buvo minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos. Jų metu Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Taip pat abi dienas buvo atvira koplyčia-kolumbariumas, kur Garbės sargybos kuopos kariai padėdami gėles pagerbė sovietinio režimo aukas, 1944–1947 m. nužudytas Vilniaus NKGB (MGB) kalėjime.
Birželio 5 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Juozo Kazlausko fotografijos darbų parodos „Ilga kelionė namo“ atidarymas, kuriame dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas, Juozo Kazlausko žmona Dalia Kazlauskienė, ekspedicijos „Lena 89“ vadovas prof. Rimantas Plėštys, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas, fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Tremtinių dainas atliko folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“.
Fotografo Juozo Kazlausko parodą „Ilga kelionė namo“ sudaro nuotraukos iš 1989 m. vykusių ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Šių ekspedicijų tikslas buvo tremtyje mirusių artimųjų palaikų perkėlimas į tėviškę. Nuotraukose užfiksuotos Tit Ari salos (Jakutija) kapinės – vienos didžiausių išlikusių tremtinių kapinių Arktyje. Jos yra ant Lenos kranto, apie 500 metrų nutolę nuo upės.
Gegužės 20 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Strateginių Iniciatyvų Centro kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuota tarptautinė konferencija „Sovietinių represijų problematika. Tremtys. Kengyro sukilimui – 70 metų“. Jos metu LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas, Violeta Jasinskienė bei kitų sričių ekspertai apsvarstė sovietinių represijų mastą, genocido nusikaltimus. Buvo prisiminti politiniai kaliniai, aptartas Kengyro sukilimas.
Renginio metu vyko diskusija, kaip išsaugoti ir papasakoti jaunajai Nepriklausomoje Lietuvoje per trisdešimtmetį išaugusiai kartai represijų istoriją. Savo pamąstymais dalinosi aktorius Eimutis Kvoščiauskas, Oksfordo universiteto doktorantas Adomas Klimantas, režisierius, KASP karys ir skautas Paulius Tamolė.
Gegužės 18–19 d. vyko nuo 2015-ųjų organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms. Ne pirmus metus vienas iš atveriamų objektų – Tuskulėnų memorialo koplyčia-kolumbariumas, kur perlaidotos sovietinių represijų aukos. Šių dienų metu gidai-savanoriai vedė ekskursijas vilniečiams ir miesto svečiams, kuriose juos supažindino ne tik su pastato architektūra, bet ir su visa Tuskulėnų parko istorija.
Gegužės 18 d. vyko akcija „Europos muziejų naktis“, kurios metu daugelis muziejų nemokamai atveria lankytojams duris iki vėlumos. Kaip ir kasmet joje dalyvavo ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.
Programos metu lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, Jurijaus Grigorovičiaus tapybos darbų parodą „Karo dienoraštis“ ir koplyčią-kolumbariumą. Šeimos ir pavieniai lankytojai buvo kviečiami sudalyvauti kultūrinės edukacijos renginyje „Žaidimai dvaruose“, o vėlyviausieji memorialo svečiai išsamiau su Tuskulėnų istorija susipažino naktinės ekskursijos metu.
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos.
Gegužės 17 d. su Tuskulėnų memorialu nuodugniai susipažino Europos atminties ir sąžinės platformos (Platform of European Memory and Conscience) nariai, gegužės 15–17 d. dalyvavę metiniame suvažiavime Vilniuje.
Pažintinio vizito metu svečiai aplankė nuolatines muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą uždegdami žvakeles ir padėdami gėlių koplyčioje-kolumbariume.
Su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla svečius išsamiai supažindino centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.
Balandžio 25 d. Tuskulėnų memoriale pirmą kartą vyko Ruandos genocido aukų minėjimas. Jo metu buvo pagerbtas prieš 30 metų per 100 dienų Ruandoje išžudytų 1 mln. tutsių atminimas. Tai Ruandos ambasadoriaus Lietuvai Olivier J. P. Nduhungirehe iniciatyva bei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bendradarbiavimo rezultatas.
Balandžio 21 d. Tuskulėnų memoriale jau trečią kartą vyko Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu buvo sėjamos saulėgrąžos, linkint Ukrainai kuo greičiau laimėti karą ir nugalėti tamsą.
Renginyje, skirtame Ukrainos kovai už laisvę pažymėti, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas gen. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, parlamentarė Angelė Jakavonytė, ukrainiečių bendruomenės nariai ir kiti garbūs svečiai. Muzikinę programą atliko Ukrainos centro vokalinis ansamblis „Svajonė“ ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviai. Renginio metu buvo pristatyta ukrainiečio dailininko Jurijaus Grigorovičiaus tapybos darbų paroda „Karo dienoraštis“, kuri bus eksponuojama Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje iki 2024 m. gegužės 24 d.
Nuotraukos Dariaus Jančiausko
Balandžio 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymas, kuriame dalyvavo Laptevų tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas ir filmo režisierius Justinas Lingys. Renginį vedė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo ištremta į Sibirą, vėliau prie Laptevų jūros. Praėjusi tremties išbandymus, grįžusi į sovietinę Lietuvą, D. Grinkevičiūtė patyrė sovietinio saugumo persekiojimą ir spaudimą, kurio tikslas buvo palaužti kiekvieną laisvai mąstantį žmogų. Visą gyvenimą D. Grinkevičiūtė atkakliai gynė savo įsitikinimus, kurie prieštaravo veidmainiškiems valdžios įsakymams. Jos apysakos „Lietuviai prie Laptevų jūros“, „Atsiminimai“ įamžino tremtinių kančias, paviešino pasauliui stalinizmo ir socializmo nusikaltimus žmogiškumui.
Kovo 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vilniaus arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953) skirtas atminimo vakaras, kuriame dalyvavo arkivyskupo Mečislovo Reinio postulatorius kunigas dr. Mindaugas Sabonis ir kunigas dr. Nerijus Pipiras.
Vėliau koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, buvo skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.
Kovo 25-ąją – nuo A. Lukašenkos režimo kenčiančių baltarusių minimą Laisvės dieną – Tuskulėnų memorialo dvaro kieme atidaryta lauko paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“. Paroda skirta atminti ir pagerbti nuo stalinistinių represijų nukentėjusių baltarusių aukas. Ši paroda atskleidžia bendrąją informaciją apie Stalino represijas Baltarusijos teritorijoje, pabrėždama Kabyliakų kalno masinės kapavietės istorinę svarbą ir taip atverdama galimybes susipažinti su kruvinos praeities dokumentais bei asmeninėmis represuotųjų istorijomis.
Parodos autorius – Oršoje gimęs iš šio krašto kilusios represuotos šeimos dviejų kartų palikuonis Ihar Stankevičius. Prie parodos atidarymo prisidėjo Visuomeninė iniciatyva „Kabyliakai. Oršos sušaudytieji", Baltarusijos istorijos institutas, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Kovo 23 d. Tuskulėnų memoriale vyko vieno geriausių Lietuvos dvarų kultūros eksperto, humanitarinių mokslų daktaro, architektūros paveldo specialisto ir architekto, Vilniaus dailės akademijos lektoriaus dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita-edukacija „Velykos dvare. Šventinio stalo serviravimas“. Jos metu lektorius nuotaikingai pristatė tradicines Velykų vaišes XIX a. Lietuvos dvaruose. Paskaitos klausytojai stebėjosi patiekalų gausa ir išradingumu juos patiekti, žavėjosi perteikta to meto dvarų velykine dvasia – pasirūpinti visais tarnais, nepalikti nei vieno be vaišių. Edukacinėje susitikimo dalyje lankytojai galėjo praktikoje pritaikyti išgirstas žinias simboliškai serviruodami tradicinį šventinį stalą.
Kovo 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Pasaulio tautų teisuolių dienai paminėti skirta konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Alfredas Rukšėnas, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti – tapo nemirtingi“ autoriai architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Dominykas Rudokas.
Konferencijos metu buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Pasaulio tautų teisuoliai“ (prodiuseris ir režisierius Dominykas Kubilius).
Kovo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu buvo rodomi 1990 m. kovo 11 d. filmuoti archyviniai kadrai, folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ atliko poeto Justino Marcinkevičiaus dainų programą, buvo pristatyta dailininkės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės paroda „Žvilgsnis į savo seną plakatą“.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šiemet jau 34-ąjį kartą šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kvietėme ją paminėti nemokamai apsilankant Tuskulėnų memorialo ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčioje-kolumbariume.
Vasario 24 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Ilonos Skujaitės knygos „Karo nuotaka“ pristatymas.
I. Skujaitė – komunikacijos specialistė, įsimylėjusi Lietuvos istoriją, straipsnių kariuomenės, aviacijos ir verslo temomis autorė, dokumentinių filmų apie Lietuvos kariuomenę scenaristė. 2023 m. pasirodžiusį ir bestseleriu tapusį jos istorinį romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai – dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojančią dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovų dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Maskvos valdovų rūmų paslapčių.
Švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, koplyčią-kolumbariumą bei dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodą „Atviras peizažas“.
Vasario 15 d. Tuskulėnų memoriale buvo organizuota atvira pamoka „Deklaruojame Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos metu memorialo darbuotojai supažindino moksleivius su svarbiausiais 1918 m. vasario mėnesio įvykiais bei asmenybėmis, pristatė tarpukario Lietuvos kultūrinius pasiekimus bei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kauno tarpukario architektūrą. Vėliau pamokos dalyviai gamino atvirutes su palinkėjimais Lietuvai, kuriomis papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus.
Vasario 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko Strateginių iniciatyvų centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos deklaracijos minėjimas-diskusija „Meilė Tėvynei. Gen. J. Žemaitis-Vytautas. LLKS Vasario 16-osios deklaracija“. Jame dalyvavo VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, dainininkas, tekstų autorius, kompozitorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, LLKS vadovo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Kotryna Buono.
Renginio metu partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė pristatė vieną iš LLKS Vasario 16-osios dokumentų, taip pat buvo eksponuojami generolo J. Žemaičio- Vytauto valstybiniai apdovanojimai. Renginio dalyviams ir svečiams Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatė Laisvės kovų ginklų ekspoziciją, skautai vaišino ant laužo virta arbata, o Vytaras Radzevičius – „partizaniška“ sriuba su baravykais.
Vasario 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodos „Atviras peizažas“ atidarymas. Renginio dalyviams ją pristatė dailėtyrininkė dr. Marija Nijolė Tumėnienė bei pati autorė. Muzikinę dalį atliko Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė.
Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint šią dieną Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.
Sausio 13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakes.
Taip pat sausio 12–13 dienomis buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, tautodailininkės, sertifikuotos amatų meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės karpinių parodą „Lietuvos dvarai“, fotografijų parodą „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Sausio 10 d. Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“, o Konferencijų salėje vyko Laisvės gynėjams skirtas minėjimas.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė, Kovo 11-osios Akto signataras, rašytojas Kazys Saja, Lietuvos laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus.
Šiems įvykiams paminėti skirta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ parengta iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.
Parodą vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki 2024 metų vasario 11 d.
