Renginių archyvas - 2024 m. » Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

2024 metai

Gruodžio 12 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka, kurios metu Vilniaus Pilaitės gimnazijos dešimtokai paminėjo adventinį laikotarpį Tuskulėnų dvaro rūmuose, kur prie Kalėdinės eglutės režisavo ir vaidino spektaklius brolių Grimų pasakų motyvais. Taip moksleiviai pratęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose gyvavusią tradiciją advento metu kurti ir vaidinti spektaklius, kurie būdavo rodomi šv. Kalėdų laikotarpiu iki pat gavėnios. Taip pat mokiniai sužinojo apie teatro tradicijas, gyvavusias LDK, bei sceninių užkulisių triukus, pagelbėjusius aktoriams akimirksniu pakeisti scenines dekoracijas.

Gruodžio 12 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vilniaus piligrimų centro parengto piligriminio Vyskupų kelio pristatymas. Tuskulėnų memorialas – vienas iš šio kelio taškų, kadangi būtent čia 1946 m. buvo slapta užkasti Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudyto Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai. Vėliau Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Gruodžio 8 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dvarų kultūros istoriko dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Fejerverkų menas Lietuvoje XVII a.“. Jos metu buvo apžvelgti artilerijos inžinieriaus, raketų išradėjo ir pirotechnikos meno kūrėjo Kazimiero Semenavičiaus projektuoti įspūdingi fejerverkai, kurie būdavo didingų vaidinimų dalis, svarbus valstybinių švenčių ir religinių švenčių akcentas.
XVII amžiuje fejerverkai tapo svarbia dvarų švenčių dalimi, dažnai vainikuodavusia renginius. Šios „dirbtinės ugnys“, primenančios žaibo blyksnius ir griaustinio garsus, perteikdavo dangaus jėgų didybę. Baroko epochoje šviesa buvo neatsiejamas šventinės dekoracijos elementas, sustiprinantis reginių teatrališkumą. Be to, šviesa buvo laikoma senoviniu dieviškumo simboliu, todėl fejerverkai puikiai padėjo sukurti didingumo ir prabangos atmosferą – būtent to siekė dvarų šeimininkai.

Gruodžio 5 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko tautodailininkės, meno kūrėjos Laimutės Fedosejevos (Benešiūnaitės) popieriaus karpinių personalinės parodos „Imk mano akis. Pokalbis Angelų padangėje“ atidarymas. Jame dalyvavo parodos autorė ir režisierius, scenaristas, poezijos knygos „Imk mano akis“ autorius Raimondas Paškevičius.
Laimutė Fedosejeva (Benešiūnaitė) – tautodailininkė, meno kūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė. Dalyvavo pusšimtyje kūrybinių projektų Lietuvoje, Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Liuksemburge, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje. Iliustravo R. Paškevičiaus poezijos knygą „Imk mano akis“. „Imk mano akis. Pokalbis Angelų padangėje“ – jos 49-oji personalinė paroda.

Lapkričio 29–30 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume įvyko spektaklio „Žodžiai, sklidę miškais“ premjera. Per šias dienas buvo parodyti trys vaidinimai. Tai spektaklis apie jaunas poetes, partizanes Dianą Glemžaitę ir Ireną Petkutę, pasirinkusias laisvę kurti ir mirti, bet netarnauti okupantui. Šių moterų istorijos – liudijimas apie tai, kodėl jaunos kūrėjos pasirinko ne kolaboravimą, abejones ir prisitaikėliškumą, o kovą ginklu ir žodžiu.
Idėjos ir inscenizacijos autorės Jurga Kalvaitytė ir Urtė Sėjūnaitė, režisierė – Urtė Sėjūnaitė, vaizdo projekcijų dailininkas – Kornelijus Jaroševičius, kompozitorius – Vygintas Kisevičius, scenografė, kostiumų dailininkė – Jurgita Jankutė, vaidina Inga Juškevičiūtė ir Jurga Kalvaitytė.

Lapkričio 1–2 d. minėjome Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas. Jų metu Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume besiilsinčios Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytos sovietinių represijų aukos buvo gausiai lankomos bei pagerbiamos gėlėmis ir žvakelėmis.

Spalio 16 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas.
Minėjimo dalyviams ir klausytojams sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas.
Pranešimus skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos garbės pirmininkas Vytautas Šilas ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos istorijos mokytojas dr. Martynas Maniušis.
Renginio metu buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ taip pat skambėjo Vilniaus kolegijos studentės Liepos Valeikienės atliekama dainuojamoji poezija.

Spalio 11 d. Tuskulėnų memorialas kvietė į partizanų dainų vakarą „Bunkerių paukščiai“, kuris vyko koplyčioje-kolumbariume, kur ilsisi daugelio partizanų ir kitų Vilniaus NKGB vidaus kalėjime nužudytų žmonių palaikai.
Renginyje skambėjo aktoriaus Gedimino Storpirščio, dainuojamosios poezijos atlikėjo, aktoriaus Giedriaus Arbačiausko, poeto Alberto Antanavičiaus, folkloro ansamblių „Vilnelė“ bei „Vilniaus Ūla“ atliekamos partizanų dainos.
Jaunieji klausytojai, norintys pagilinti savo žinias apie partizaninį karą, renginio metu turėjo galimybę sudėlioti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtą Lietuvos partizanų apygardų ir mūšių dėlionę.

Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio). 2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą.
Minint šią sukaktį, rugsėjo 28 d. kvietėme nemokamai aplankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą, ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei apžiūrėti tautodailininko Modesto Grigaliūno, kino režisieriaus bei fotografo Oleksandro Dirdovskio ir fotografo Leonardo Surgailos parodą „Dar viena akimirka“ ir LGGRTC lauko parodas „Išklausyk mano pasakojimą“, „Jaunimo maištas“ ir „Tariama vyriškumo mokykla“.
Šis renginys yra Tuskulėnų aukų atminimo dienai skirto renginių ciklo dalis.

Rugsėjo 27 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Atminimo spalvų paunksmėje“, kurioje dalyvavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos moksleiviai. Dalyviams buvo pravesta pažintinė ekskursija po memorialą, vėliau jie kūrė piešinius, skirtus Tuskulėnų aukų įamžinimui.
14 val. koplyčioje-kolumbariume vyko oficiali Tuskulėnų aukų pagerbimo ceremonija, vėliau ten pat nuskambėjo Vokalinio meno tinklo muzikinė kompozicija „ritUAlas“ ir „Solenga“.
Šiame pasirodyme susipina turtingos ir dvasingos lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainų tradicijos su nežemiškomis „Solengos“ harmonijomis – amerikiečių kompozitoriaus R. Moraino specialiai šiam ansambliui sukurtu kūriniu. Pavadinimas „Solenga“ – žodžių „sol“ (saulė) ir „angelas“ (angelas) junginys – atspindi šviesos ir palydėjimo, atsisveikinimo temas. Integruota kompozicija „ritUAlas ir Solenga“ sukuria jautrią ir gilią harmoniją. Lietuviškas ir ukrainietiškas muzikinis paveldas sklandžiai susilieja su „Solengos“ paveikia ir jautria muzikine kelione, kuri kuria tiltą tarp praeities ir dabarties, liudijantį neblėstančią mūsų tautos dvasios stiprybę ir vienybę. Šis vientisas pasirodymas yra paminklas Tuskulėnų aukoms atminti ir duoklė neišblėstančiai bendro žmogiškumo dvasiai.
Šie renginiai yra Tuskulėnų aukų atminimo dienai skirto renginių ciklo dalis.

Rugsėjo 26 d. Tuskulėnų memoriale vyko atminimo vakaras „Tuskulėnų masinės kapavietės“, kurio metu kvietėme apie Tuskulėnų dvaro paslaptis išgirsti iš pirmų lūpų asmenų, prisidėjusių prie šios masinės kapavietės atradimo bei tyrinėjimų. Renginyje dalyvavo archeologinius tyrimus buvusioje Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje vykdžiusi archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė ir teismo medicinos ekspertas dr. Giedrius Kisielius, padėjęs identifikuojant Tuskulėnų aukų palaikus. Taip pat savo įžvalgomis dalinosi istorikai dr. Severinas Vaitiekus, knygos „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“ autorius, Rimantas Zagreckas, LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas ir Eugenijus Peikštenis, buvęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius. Apie šiuolaikinį palaikų identifikavimo procesą ir iššūkius papasakojo antropologė Jovita Kadikinaitė.
Vėliau koplyčioje-kolumbariume Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas aukojo šv. Mišias už Tuskulėnų aukas. Po jų buvo oficialiai pašventintas Tuskulėnų rimties parke stovintis KGB žudynių aukoms skirtas kryžius.
Šie renginiai yra Tuskulėnų aukų atminimo dienai skirto renginių ciklo dalis.

Rugsėjo 25 d. Tuskulėnų rimties parke vyko interaktyvios lauko parodos „Išgirsk mano pasakojimą“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Tuskulėnų memorialo vedėja Dovilė Lauraitienė, LGGRTC Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas, parodos koncepcijos ir tekstų autorė, LGGRTC Tuskulėnų memorialo vyriausioji muziejininkė Ilona Ewa Lewandowska, Lenkijos Respublikos ambasados ir Lenkijos instituto Vilniuje atstovai.
Tuskulėnų memorialas yra unikali vieta, kurioje susilieja gražiausios ir tragiškiausios Lietuvos istorijos. Tai vieta, kur vystėsi kultūra ir menas, vieta, kur Holokausto metu buvo slepiami žydai, taip pat vieta, kur sovietmečiu NKGB įrengė masines kapavietes, kuriose buvo užkasti daugelio Lietuvos patriotų kūnai. Siekiant įamžinti šios vietos istoriją, taip pat žmonių, kurie įvairiais būdais priešinosi okupantams, atminimą, atidaryta paroda po atviru dangumi. Parke sutiksite asmenų, kurių gyvenimas ar mirtis susiję su Tuskulėnais, figūras (gydytojas ir visuomenės veikėjas Julijonas Ticijus, poetas ir keliautojas Francišekas Valickis, Pasaulio tautų teisuolė Lucyna Antonovič-Bauer, vyskupas Vincentas Borisevičius, partizanas pulkininkas Leonas Taunys), kviečiančias pasinaudojus QR kodu išgirsti jų asmenines istorijas bei plačiau susipažinti su Tuskulėnų ir Lietuvos istorija.
Šis renginys yra Tuskulėnų aukų atminimo dienai skirto renginių ciklo dalis.

Nuotraukos Dariaus Jančiausko

Rugsėjo 23 d. minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ant Tuskulėnų dvaro rūmų sienos buvo atidengta atminimo lenta, skirta paskutiniesiems dvaro valdytojams Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams.
Antrasis pasaulinis karas buvo vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Jo žiaurumas ypač palietė šimtmečius šalyje gyvenusius žydus – iki karo pabaigos pavyko išgyventi tik apie 5 proc. buvusios žydų bendruomenės. Jie išsigelbėjo savo didžiulio ryžto ir drąsos dėka, taip pat padedant tiems, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, suteikė jiems prieglobstį. 1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto nutarimu buvo įkurtas „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas, kuris žydų gelbėtojams suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardus. Šiuo metu jų sąraše yra 924 žmonės iš Lietuvos, tarp kurių ir Antonovičių šeima – Jadvyga ir Vincentas bei jų dukra Lucyna, Tuskulėnų dvare slėpę ir gelbėję žydus.
Renginį vainikavo pasaulinį pripažinimą pelniusio pianisto virtuozo Kasparo Uinsko koncertas, kuriame skambėjo Frederiko Šopeno kūriniai.

Rugsėjo 11 d. Tuskulėnų memoriale vyko tautodailininko Modesto Grigaliūno, kino režisieriaus bei fotografo Oleksandro Dirdovskio ir fotografo Leonardo Surgailos parodos „Akimirka neblėsta“ atidarymas ir pristatymas publikai.

„Didingas menas dažnai gimsta niūriais laikais.
SSRS tarp menininko ir žiūrovo įsiterpė tarpininkas – sovietinė valstybė. Nežiūrint į tai, egzistavo ir nonkonformistinis menas. Salantų miestelyje 1970-ais metais tėvas ir sūnus Orvidai pradėjo kurti unikalią sodybą. Šiame labirinte be aklaviečių, sukurtame iš ledynmečio akmenų, savo vidinę laisvę ir dvasinį pasaulį reiškė Viliaus Orvido draugai: Rimas Salius, Dominykas Čepas, Modestas Grigaliūnas, Adolfas Teresius, Henrikas Ratautas ir kiti.
Per Modesto Grigaliūno skulptūrų parodą, Viliaus Orvido ir Modesto Grigaliūno skulptūrų nuotraukas bei filmą „Viliaus Orvido Medinės skulptūros. Aware“ bandėme parodyti ne tik išlikusias skulptūras, bet ir išnykusiųjų šešėlius. Deja, blėstantis daugelio Orvidų sodybos skulptūrų grožis ir gylis tampa nereikalingas, o šios vietos laikinumas virsta amžinumu.“ – savo bendrą parodą pristato autoriai.

Rugpjūčio 29 dienos vakarą Tuskulėnų rimties parke vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo Ukrainai renginys. Šiemet pavasarį pasėtų saulėgrąžų skynimo renginys simboliškai sutapo su Ukrainos gynėjų ir jų atminimo diena.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus nariai, nevyriausybinių organizacijų, dvasininkų, ukrainiečių bendruomenės atstovai. Vilniečiai, laikinai Lietuvoje apsistoję Ukrainos piliečiai, Ukrainos ambasados diplomatai ir visi susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiuosius kovoje už Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat visų lietuvių, žuvusių kovose už nepriklausomos Lietuvos laisvę, atminimą.
Renginyje buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai. Abejingų nepaliko ukrainiečių moksleivių, šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, ir generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choro vyrų sudainuotos dainos lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Rugpjūčio 23 d., Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena Vilniuje buvo pažymėta tarptautiniu dviračių turu „ATMINTIES TAKAS“. Jį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Balstogės Sibiro atminties muziejus, Latvijos okupacijos muziejus ir Moldovos nacionalinis istorijos muziejus.
Renginio metu vyko parodos „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“ atidarymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje.
Parodos tikslas – išsaugoti ir suaktualinti atmintį apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus, pabrėžti 50 metų trukusią atkaklią okupuotos valstybės žmonių kovą su okupantu, iškovotą pergalę ir demonstruojamą lyderystę, iškilus pavojui valstybių nepriklausomybės ir demokratijos principams.
Dviračių turą vainikavo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso kieme esančios parodos „Jaunimo maištas“ pristatymas svečiams ir Vilniaus visuomenei.
Parodos tikslas – parodyti kaip buvo priešintasi dvasinio niokojimo, nutautinimo, internacionalizmo skraiste pridengto rusiškojo šovinizmo politikai steigiant pogrindines jaunimo organizacijas, rengiant ir platinant nelegalią spaudą, atsišaukimus, šūkius, viešinant draudžiamus patriotinius simbolius, gaivinant tautines ir valstybines tradicijas, skatinant savišvietą, kuriant literatūrinius ir meninius kūrinius.
Taip pat visą dieną buvo galima nemokamai aplankyti Tuskulėnų memorialo muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą.

Rugpjūčio 7 d. Tuskulėnų memoriale vyko dailininkės Teresės Bajorūnaitės-Lekienės pastelės darbų parodos „Amžinybės ratu“ atidarymas.
„Man pasteliavimas – tarsi sielos išraiška, mano filosofiniai apmąstymai, poezija popieriaus lape, minties virsmai regimu kūnu. Be kūrybos man dingtų gyvenimo harmonija. Tik pastele galiu išreikšti savo sakraliausias mintis. Man tai lyg kalba, kuria ne šaukiu, o kalbu pašnibždomis. Kūrybos šaltinis – tai gilus tikėjimas, čiurlenančių upelių sekamos pasakos, plūgų suraikytos žemės kvapas ir sielą raminanti vyturio giesmė, ošiantys Dzūkijos pušynai. Ten mano didieji džiaugsmai ir nesėkmės, mano pavasariai, vasaros, mano gyvenimo tikėjimas ir viltys, mano kelionė...“ – apie savo kūrybą sako dailininkė.

Liepos 4 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos autorius, ištraukas skaitė ir dainas atliko aktorius Gediminas Storpirštis. Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardinti juos karaliais? Kritiškai vertindamas istoriografiją ir remdamasis šaltiniais, Algimantas Bučys savo knygoje siekia išspręsti Lietuvos karalystės „bylą“.

Liepos 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje dailininkų Juozo ir Linos Kalinauskų, tėvo ir dukters, duetas kvietė švęsti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną atsimenant svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Pagrindinėje menininkų kūrybos linijoje – medaliuose – sudėti svarbiausi Lietuvos istoriniai laimėjimai, tokie kaip Žalgirio ir Oršos mūšiai, LDK valdovai, kertiniai įvykiai, svarbios sukaktys bei žymios asmenybės.
Tačiau, kaip žinia, Lietuvos istorija buvo ne vien rožėmis klota – būta ir labai skaudžių įvykių. Penkių drobių serija „Vilniaus Tvanas 1655“ primena apie tamsiausią Vilniaus istorijos tarpsnį, kai maskolių kariuomenė penkerius metus siaubė miestą, o dabar kaip kreivame veidrodyje tos makabriškos scenos atsikartoja Ukrainoje.

Birželio 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Palaimintajam Teofiliui Matulioniui (1873–1962) skirtas atminimo vakaras, kurio metu paskaitą „Ištvermingojo tikėjimo liudytojo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasiniai perlai“ skaitė T. Matulionio bylos vicepostulatorė, Birštono sakralinio muziejaus koordinatorė dr. Roma Zajančkauskienė. Taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatoriai kun. dr. Mindaugas Sabonis, kun. Mindaugas Grenda ir kun. Marius Talutis.

Birželio 27 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. balandžio–birželio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardes skaitė Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus 1003-osios kuopos šauliai.

Birželio 14–15 d. Lietuvoje buvo minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos. Jų metu Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Taip pat abi dienas buvo atvira koplyčia-kolumbariumas, kur Garbės sargybos kuopos kariai padėdami gėles pagerbė sovietinio režimo aukas, 1944–1947 m. nužudytas Vilniaus NKGB (MGB) kalėjime.

Birželio 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka, skirta paminėti Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms. Joje dalyvavo Bukiškio progimnazijos šeštos klasės moksleiviai.
Pamokos metu mokiniai sužinojo apie Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitas tolimas Sovietų Sąjungos vietas bei jų priežastis, susipažino su okupacinės valdžios vykdytomis represijomis, gyvenimu tremtyje, buities ir darbo sąlygomis bei tremtinių pastangomis išsaugoti savo tautos papročius, kalbą. Taip pat jiems buvo parodytas filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ – moksleiviams buvo įdomu išgirsti gyvą istorijos liudijimą, prisiminimus apie sudėtingą Lietuvai laikotarpį, gyvenimą tremtyje vaikų akimis.

Birželio 5 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Juozo Kazlausko fotografijos darbų parodos „Ilga kelionė namo“ atidarymas, kuriame dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas, Juozo Kazlausko žmona Dalia Kazlauskienė, ekspedicijos „Lena 89“ vadovas prof. Rimantas Plėštys, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas, fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Tremtinių dainas atliko folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“.
Fotografo Juozo Kazlausko parodą „Ilga kelionė namo“ sudaro nuotraukos iš 1989 m. vykusių ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Šių ekspedicijų tikslas buvo tremtyje mirusių artimųjų palaikų perkėlimas į tėviškę. Nuotraukose užfiksuotos Tit Ari salos (Jakutija) kapinės – vienos didžiausių išlikusių tremtinių kapinių Arktyje. Jos yra ant Lenos kranto, apie 500 metrų nutolę nuo upės.

Gegužės 20 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Strateginių Iniciatyvų Centro kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuota tarptautinė konferencija „Sovietinių represijų problematika. Tremtys. Kengyro sukilimui – 70 metų“. Jos metu LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas, Violeta Jasinskienė bei kitų sričių ekspertai apsvarstė sovietinių represijų mastą, genocido nusikaltimus. Buvo prisiminti politiniai kaliniai, aptartas Kengyro sukilimas.
Renginio metu vyko diskusija, kaip išsaugoti ir papasakoti jaunajai Nepriklausomoje Lietuvoje per trisdešimtmetį išaugusiai kartai represijų istoriją. Savo pamąstymais dalinosi aktorius Eimutis Kvoščiauskas, Oksfordo universiteto doktorantas Adomas Klimantas, režisierius, KASP karys ir skautas Paulius Tamolė.

Gegužės 18–19 d. vyko nuo 2015-ųjų organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms. Ne pirmus metus vienas iš atveriamų objektų – Tuskulėnų memorialo koplyčia-kolumbariumas, kur perlaidotos sovietinių represijų aukos. Šių dienų metu gidai-savanoriai vedė ekskursijas vilniečiams ir miesto svečiams, kuriose juos supažindino ne tik su pastato architektūra, bet ir su visa Tuskulėnų parko istorija.

Gegužės 18 d. vyko akcija „Europos muziejų naktis“, kurios metu daugelis muziejų nemokamai atveria lankytojams duris iki vėlumos. Kaip ir kasmet joje dalyvavo ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.
Programos metu lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, Jurijaus Grigorovičiaus tapybos darbų parodą „Karo dienoraštis“ ir koplyčią-kolumbariumą. Šeimos ir pavieniai lankytojai buvo kviečiami sudalyvauti kultūrinės edukacijos renginyje „Žaidimai dvaruose“, o vėlyviausieji memorialo svečiai išsamiau su Tuskulėnų istorija susipažino naktinės ekskursijos metu.

Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos.

Gegužės 17 d. su Tuskulėnų memorialu nuodugniai susipažino Europos atminties ir sąžinės platformos (Platform of European Memory and Conscience) nariai, gegužės 15–17 d. dalyvavę metiniame suvažiavime Vilniuje.
Pažintinio vizito metu svečiai aplankė nuolatines muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą uždegdami žvakeles ir padėdami gėlių koplyčioje-kolumbariume.
Su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla svečius išsamiai supažindino centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.

Balandžio 25 d. Tuskulėnų memoriale pirmą kartą vyko Ruandos genocido aukų minėjimas. Jo metu buvo pagerbtas prieš 30 metų per 100 dienų Ruandoje išžudytų 1 mln. tutsių atminimas. Tai Ruandos ambasadoriaus Lietuvai Olivier J. P. Nduhungirehe iniciatyva bei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bendradarbiavimo rezultatas.

Balandžio 21 d. Tuskulėnų memoriale jau trečią kartą vyko Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu buvo sėjamos saulėgrąžos, linkint Ukrainai kuo greičiau laimėti karą ir nugalėti tamsą.
Renginyje, skirtame Ukrainos kovai už laisvę pažymėti, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas gen. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, parlamentarė Angelė Jakavonytė, ukrainiečių bendruomenės nariai ir kiti garbūs svečiai. Muzikinę programą atliko Ukrainos centro vokalinis ansamblis „Svajonė“ ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviai. Renginio metu buvo pristatyta ukrainiečio dailininko Jurijaus Grigorovičiaus tapybos darbų paroda „Karo dienoraštis“, kuri bus eksponuojama Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje iki 2024 m. gegužės 24 d.

Nuotraukos Dariaus Jančiausko

Balandžio 17 d. Antakalnio progimnazijos šeštokai dalyvavo atviroje pamokoje „Tuskulėnų architektai“. Mokiniai trumpos apžvalginės ekskursijos metu buvo supažindinti su pagrindiniais neoklasicizmo architektūrai būdingais elementais ir Tuskulėnų dvare išlikusiais šį laikotarpį reprezentuojančiais XIX a. pastatais. Po teorinės dalies sekė praktinės užduotys, o laimėtojai buvo apdovanoti Tuskulėnų memorialo suvenyrais.

Balandžio 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymas, kuriame dalyvavo Laptevų tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas ir filmo režisierius Justinas Lingys. Renginį vedė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo ištremta į Sibirą, vėliau prie Laptevų jūros. Praėjusi tremties išbandymus, grįžusi į sovietinę Lietuvą, D. Grinkevičiūtė patyrė sovietinio saugumo persekiojimą ir spaudimą, kurio tikslas buvo palaužti kiekvieną laisvai mąstantį žmogų. Visą gyvenimą D. Grinkevičiūtė atkakliai gynė savo įsitikinimus, kurie prieštaravo veidmainiškiems valdžios įsakymams. Jos apysakos „Lietuviai prie Laptevų jūros“, „Atsiminimai“ įamžino tremtinių kančias, paviešino pasauliui stalinizmo ir socializmo nusikaltimus žmogiškumui.

Kovo 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vilniaus arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953) skirtas atminimo vakaras, kuriame dalyvavo arkivyskupo Mečislovo Reinio postulatorius kunigas dr. Mindaugas Sabonis ir kunigas dr. Nerijus Pipiras.
Vėliau koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, buvo skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.

Kovo 25-ąją – nuo A. Lukašenkos režimo kenčiančių baltarusių minimą Laisvės dieną – Tuskulėnų memorialo dvaro kieme atidaryta lauko paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“. Paroda skirta atminti ir pagerbti nuo stalinistinių represijų nukentėjusių baltarusių aukas. Ši paroda atskleidžia bendrąją informaciją apie Stalino represijas Baltarusijos teritorijoje, pabrėždama Kabyliakų kalno masinės kapavietės istorinę svarbą ir taip atverdama galimybes susipažinti su kruvinos praeities dokumentais bei asmeninėmis represuotųjų istorijomis.
Parodos autorius – Oršoje gimęs iš šio krašto kilusios represuotos šeimos dviejų kartų palikuonis Ihar Stankevičius. Prie parodos atidarymo prisidėjo Visuomeninė iniciatyva „Kabyliakai. Oršos sušaudytieji", Baltarusijos istorijos institutas, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Kovo 23 d. Tuskulėnų memoriale vyko vieno geriausių Lietuvos dvarų kultūros eksperto, humanitarinių mokslų daktaro, architektūros paveldo specialisto ir architekto, Vilniaus dailės akademijos lektoriaus dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita-edukacija „Velykos dvare. Šventinio stalo serviravimas“. Jos metu lektorius nuotaikingai pristatė tradicines Velykų vaišes XIX a. Lietuvos dvaruose. Paskaitos klausytojai stebėjosi patiekalų gausa ir išradingumu juos patiekti, žavėjosi perteikta to meto dvarų velykine dvasia – pasirūpinti visais tarnais, nepalikti nei vieno be vaišių. Edukacinėje susitikimo dalyje lankytojai galėjo praktikoje pritaikyti išgirstas žinias simboliškai serviruodami tradicinį šventinį stalą.

Kovo 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Pasaulio tautų teisuolių dienai paminėti skirta konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Alfredas Rukšėnas, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti – tapo nemirtingi“ autoriai architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Dominykas Rudokas.
Konferencijos metu buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Pasaulio tautų teisuoliai“ (prodiuseris ir režisierius Dominykas Kubilius).

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šiemet jau 34-ąjį kartą šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kvietėme ją paminėti nemokamai apsilankant Tuskulėnų memorialo ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčioje-kolumbariume.

Kovo 8 d. Tuskulėnų memoriale vyko atviros pamokos „Laisvės liepsna“, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jose dalyvavo Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos ir Tuskulėnų gimnazijos moksleiviai. Kalbėjome apie valstybingumo simbolius: vėliavą, himną, herbą. Giedojome Lietuvos himną ir gaminome vėliavėles, kurios papuošė Tuskulėnų rimties parką. Šventiškai pasitikome 33-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ši pamoka skirta ugdyti ne tik menines kompetencijas, bet ir bendruomeniškumą, savarankiškumą, pilietiškumą ir pagarbą valstybiniam simboliui – Lietuvos trispalvei.

Kovo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu buvo rodomi 1990 m. kovo 11 d. filmuoti archyviniai kadrai, folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ atliko poeto Justino Marcinkevičiaus dainų programą, buvo pristatyta dailininkės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės paroda „Žvilgsnis į savo seną plakatą“.

Vasario 24 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Ilonos Skujaitės knygos „Karo nuotaka“ pristatymas.
I. Skujaitė – komunikacijos specialistė, įsimylėjusi Lietuvos istoriją, straipsnių kariuomenės, aviacijos ir verslo temomis autorė, dokumentinių filmų apie Lietuvos kariuomenę scenaristė. 2023 m. pasirodžiusį ir bestseleriu tapusį jos istorinį romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai – dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojančią dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovų dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Maskvos valdovų rūmų paslapčių.

Švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, koplyčią-kolumbariumą bei dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodą „Atviras peizažas“.

Vasario 15 d. Tuskulėnų memoriale buvo organizuota atvira pamoka „Deklaruojame Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos metu memorialo darbuotojai supažindino moksleivius su svarbiausiais 1918 m. vasario mėnesio įvykiais bei asmenybėmis, pristatė tarpukario Lietuvos kultūrinius pasiekimus bei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kauno tarpukario architektūrą. Vėliau pamokos dalyviai gamino atvirutes su palinkėjimais Lietuvai, kuriomis papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus.

Vasario 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko Strateginių iniciatyvų centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos deklaracijos minėjimas-diskusija „Meilė Tėvynei. Gen. J. Žemaitis-Vytautas. LLKS Vasario 16-osios deklaracija“. Jame dalyvavo VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, dainininkas, tekstų autorius, kompozitorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, LLKS vadovo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Kotryna Buono.
Renginio metu partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė pristatė vieną iš LLKS Vasario 16-osios dokumentų, taip pat buvo eksponuojami generolo J. Žemaičio- Vytauto valstybiniai apdovanojimai. Renginio dalyviams ir svečiams Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatė Laisvės kovų ginklų ekspoziciją, skautai vaišino ant laužo virta arbata, o Vytaras Radzevičius – „partizaniška“ sriuba su baravykais.

Vasario 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodos „Atviras peizažas“ atidarymas. Renginio dalyviams ją pristatė dailėtyrininkė dr. Marija Nijolė Tumėnienė bei pati autorė. Muzikinę dalį atliko Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint šią dieną Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.

Sausio 13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakes.
Taip pat sausio 12–13 dienomis buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, tautodailininkės, sertifikuotos amatų meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės karpinių parodą „Lietuvos dvarai“, fotografijų parodą „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ bei koplyčią-kolumbariumą.

Sausio 10 d. Tuskulėnų memoriale surengta atvira pamoka „Kovotojai“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos moksleiviai klausėsi paskaitos „Kam turėtume dėkoti už mūsų Laisvę“, kurioje buvo prisiminti 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, aptarta to meto politinė ir tarptautinė Lietuvos situacija bei pagerbti žmonės, paaukoję savo gyvybes už mūsų šalies laisvę.
Po paskaitos mokiniai kūrė medžių simbolių karpinius, skirtus Laisvės didvyriams atminti. Šie kūriniai papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus, taip prisidedant prie istorinio atminimo puoselėjimo.

Sausio 10 d. Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“, o Konferencijų salėje vyko Laisvės gynėjams skirtas minėjimas.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė, Kovo 11-osios Akto signataras, rašytojas Kazys Saja, Lietuvos laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus.
Šiems įvykiams paminėti skirta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ parengta iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.
Parodą vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki 2024 metų vasario 11 d.