Šriftas:
A
A
A
Fonas:
Baltas
Juodas
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
x

Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina

cont dvaras10

Tuskulėnų dvaro rūmai

Iki šių dienų išlikę Tuskulėnų dvaro rūmai, pastatyti apie 1825 m. Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu. Karolio Podčašinskio suprojektuoti rūmai yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio užmiesčio rezidencijos pavyzdys.

Dešiniajame Neries krante stovintys Tuskulėnų rūmai pasižymi originalia tūrio kompozicija. Rūmai stačiakampio plano, vieno aukšto, su mezoninu, prie kurio iš abiejų pusių prigludusios mansardinės patalpos. Rūmų fasadai simetriški, santūrių formų, dekoruoti architektūros detalėmis.

Rytinio rūmų fasado, atsukto į Neries pusę, centrinės dalies frontonai buvo puošti augalinių motyvų lipdiniais, o ant stogo buvo trijų antikos mitologinių deivių – Dianos, Junonos ir Veneros – skulptūros. Rūmų vidaus reprezentacinių salių sienos ir lubos buvo gausiai dekoruotos klasicizmo tapyba, o grindys dengtos skydiniu parketu. Po Antrojo pasaulinio karo rūmai atiteko sovietų represinėms struktūroms NKVD (MVD). Netinkamai prižiūrimi rūmai prarado savo pirminį vaizdą.

 

Tuskulėnų dvaro rūmai. Apie 1942 m.
(Lucynos Antonovič-Bauer asmeninis archyvas)

cont dvaras11

Dabartis

2005–2008 m., remiantis istoriniais, ikonografiniais ir architektūriniais tyrimais, Tuskulėnų dvaro rūmai buvo restauruoti: sustiprintos konstrukcijos, atkurta pirminė plano struktūra, atidengta ir restauruota klasicizmo laikotarpio sienų ir lubų tapyba, rytinį frontoną vėl papuošė augalinių motyvų lipdiniai ir antikos deivių skulptūros.

Dabar Tuskulėnų dvaro rūmuose įrengta ekspozicija „Projektas – homo sovieticus“ lankytojams atskleidžia sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką.

Tuskulėnų dvaro rūmų 2-ame aukšte įrengtoje Renginių salėje ir Edukacinėje klasėje vykdoma  muziejaus edukacinė pilietinio ir tautinio ugdymo programa „Atverta istorija“.

cont oficina10

Dvaro oficina

Dvaro oficina pradėta statyti kartu su rūmais – XIX a. pirmojoje pusėje, o rekonstruota ir praplėsta XIX a. pabaigoje. Dabartinis pastatas – beveik šimtmetį trukusių statybų rezultatas.

Pastatą sudaro dvi atskiros, aiškiai apibrėžtos tūrinės dalys. Iš jų seniausia – klasicizmo stiliaus architekto Karolio Podčašinskio suprojektuota mūrinė oficinos dalis, skirta dvaro tarnams gyventi. Ši dalis dekoruota tokiais pačiais dekoro elementais kaip ir rūmai.

XIX a. pabaigoje pastatytas medinis priestatas, kuris išsiskiria originalia architektūra: sudėtingais karnizais, apvaliomis puskolonėmis ir tarp jų įrengtais aukštais langais. Iš plačių vartų pastato galuose spėjama, kad čia buvo ratinė arba arklidė.

 

 

Tuskulėnų dvaro oficina. 1930 m.
(Lietuvos nacionalinis muziejus)

cont oficina01

Dabartis

1940 m. oficina kartu su Tuskulėnų dvaro rūmais buvo nacionalizuota, o 1944 m. atiteko represinėms struktūroms – NKVD (MVD). Vėliau erdvios vidaus patalpos buvo suskirstytos į nedidelius kambarėlius, o pastato išorę užgožė daugybė priestatų.

2005–2008 m. Tuskulėnų dvaro oficina restauruota. Atkurta pirminė plano struktūra, fasadai ir jų architektūros detalės.

Dabar šiame pastate įsikūrusi Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Administracija. Konferencijų salėje įamžinant svarbiausius istorinius įvykius ir asmenis organizuojami teminiai renginiai, minėjimai, konferencijos ir seminarai, dokumentinių ir meninių filmų peržiūros, eksponuojamos parodos.

Tuskulėnų memorialinio parko pastatai

Koplyčia-kolumbariumas

Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina

Tuskulėnų dvaro teritorija ir rimties parkas

Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė