Apie mus
Tuskulėnų rimties parkas
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra unikali vieta, jungianti kelias visiškai skirtingas epochas – didingą praeitį ir vykdytų nusikaltimų pėdsakus. Šioje vietoje XVI a. įkurtas Tuskulėnų dvaras turėjo karališkąjį statusą. Iki XIX a. vidurio nepaprastai puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai klestėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. XX a. istorijos puslapiai pasikeitė. Čia 1944–1947 m. buvo slapta užkasami NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje kankinti ir nužudyti asmenys, kuriems SSRS karo tribunolai skyrė mirties bausmę. Daugelį nužudytųjų okupantai apkaltino ir nuteisė už „Tėvynės išdavimą“ pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį. Per minėtą laikotarpį buvo nužudyti 767 asmenys.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinys. Jame kaupiama, tyrinėjama ir viešinama istorinė-dokumentinė medžiaga, atitinkanti ekspozicijų „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ koncepciją. Sukauptos muziejinės vertybės, žinios pritaikytos ir pateiktos šių laikų informacinei visuomenei, siekiant atskleisti sovietinio totalitarinio ir autoritarinio režimų pastangas kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas užtikrina koplyčios-kolumbariumo priežiūrą ir lankymo galimybes. Rengia parodas, organizuoja įvairius renginius – minėjimus, diskusijas, knygų, filmų, parodų pristatymus ir kt. Čia rengiami ir kultūrinės edukacijos projektai, skatinantys kultūros, meno ir švietimo, istorijos pažinimo poreikius, taip prisidedant prie visuomenės patriotiškumo bei pilietiškumo ugdymo.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso misija ir veikla
Bendradarbiaudami su LGGTRC darbuotojais (Ramunė Driaučiūnaitė, Viktoras Avgulis, Aistė Pranskūnienė, Agnė Šniaukštaitė-Beinorienė, Dovilė Lauraitienė, Ilona Ewa Lewandowska) medžiagą parengė Tomaš Božerocki ir Rafal Marcinkevič. Video siužete panaudotos kino kronikų ištraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir medžiaga iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus.
Įgarsinimas – Viešoji Įstaiga „Ketvirta Versija“. Tekstą skaito Andrius Kavaliauskas.